šiandien yra ką švesti ir dėl ko gyventi. yra dėl ko nepasiduoti…..
neseniai gavau žinutę nuo sesutės, kad ji planuoja mane aplankyti, tik nežinia kada tiksliai. kovo pabaiga arba balandžio pradžia, buvo minima, ir dabar pilnas laukimo ir noro gyventi ir sulaukti…..
nenoriu į ligoninę, nenoriu kad ji mane matytų pasidavusį ir nusivylusį…..
dabar turiu dėl ko kovoti ir nepasiduoti, nors gyvenimas nėra pavydėtinas (bent jau iš mano pusės) ir aš nesijaučiu gerai. bet aš turiu parodyti kad aš galiu išgyventi.