nežinau kur vėjas nuneš kai gyvenimas spaudžia prie borto kai viskas kas buvo arti ir miela pavirto miestu vaiduokliu laukiu atsakymų į klausimus kurie plėšo mano ramybę iškvepiu įkvepiu nerimą neriu ir išneriu juodumas laukiu mėnulio pilnaties kai nerimo nemigos bangos skandins tolyn tik truputis vilties kamputyje ir vėl skrydis virš svetimo paukščio lizdo tai va tokia šizofreniška realybė tarp manęs savęs ir pilnaties