kodėl vėl ir vėl jaučiuosi vienišas ir vienas? kodėl viskas kas miela ir sava toli ir svetima?
tas keistas praradimo jausmas persekioja mane vėl ir vėl, o keista muzika galvoje vėl ir vėl nerimsta.
gyvenu, gal egzistuoju tiesiog kad išgyvenčiau dar vieną dieną, rytą vakarą…. nors apsuptas gerų žmonių jaučiuosi nesuprastas.
kartais atrodo kad viskas ką darau neturi prasmės, prasmės kurioje man atsirastų noras gyventi.