nežinau kur vėjas nuneš

nežinau kur vėjas nuneš
kai gyvenimas spaudžia prie borto
kai viskas kas buvo arti ir miela
pavirto miestu vaiduokliu

laukiu atsakymų į klausimus
kurie plėšo mano ramybę
iškvepiu įkvepiu nerimą
neriu ir išneriu juodumas

laukiu mėnulio pilnaties
kai nerimo nemigos bangos skandins tolyn
tik truputis vilties kamputyje
ir vėl skrydis virš svetimo paukščio lizdo

tai va tokia šizofreniška realybė
tarp manęs savęs ir pilnaties

Parašykite komentarą

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos