šiandien yra ką švesti ir dėl ko gyventi. yra dėl ko nepasiduoti….. neseniai gavau žinutę nuo sesutės, kad ji planuoja mane aplankyti, tik nežinia kada tiksliai. kovo pabaiga arba balandžio pradžia, buvo minima, ir dabar pilnas laukimo ir noro gyventi ir sulaukti….. nenoriu į ligoninę,…
aš turiu svajonę, pagaliau pakilti į klajūno kelią…… pavargau būti tuo kuo ne esu, iš visų pusių teigiamu personažu. pavargau neklysti, laikytis taisyklių. tiesiog noriu pasiklysti juodumose kad viskas užlietų ir nepaleistų….. noriu vėl atsidurti kelyje, kelyje kuriame mano taisyklės ir mano gyvenimas, kelyje kuriame…
kodėl vėl ir vėl jaučiuosi vienišas ir vienas? kodėl viskas kas miela ir sava toli ir svetima? tas keistas praradimo jausmas persekioja mane vėl ir vėl, o keista muzika galvoje vėl ir vėl nerimsta. gyvenu, gal egzistuoju tiesiog kad išgyvenčiau dar vieną dieną, rytą vakarą….…
taip norėčiau būti kažkur kitur, kitur kur jausčiausi savas ir būčiau savas. taip norėčiau nematyti, nejausti ir negirdėti. bet čia ir dabar jaučiu kad taip lengvai neištrūksiu, kad viskas apie ką svajoju yra tik sapnas kuris niekad nevirs tikrove taip norėčiau atsidurti kažkur kitur, kitur…
kartais atrodo kad aš per geras šitam pasauliui, kad aš esu idealistas su visais ir visada…. aš jaučiu kad padėdamas vienas kitam, be jokių sąlygų, atveriu kelią savo pasveikimui ir išsivadavimui…. jaučiu kaip galios man padeda kai aš padedu kitiems. kartais jaučiu kaip jie manim…