kažkur toli pamečiau save kai pasaulis bėga pro akis kai vėl nemiegotos naktys traukia žemyn ir aš vėl bijau pasiduoti o po to bėgančios dienos į niekur užsikabinančios už sniego ir debesų paklodės bijau sušalti ir savyje pasiklysti bijau juodumų ir svetimo gyvenimo noriu viską…