kodėl vėl ir vėl jaučiuosi vienišas ir vienas? kodėl viskas kas miela ir sava toli ir svetima? tas keistas praradimo jausmas persekioja mane vėl ir vėl, o keista muzika galvoje vėl ir vėl nerimsta. gyvenu, gal egzistuoju tiesiog kad išgyvenčiau dar vieną dieną, rytą vakarą….…
Žyma: nemieganaktis
kažkur toli pamečiau save kai pasaulis bėga pro akis kai vėl nemiegotos naktys traukia žemyn ir aš vėl bijau pasiduoti o po to bėgančios dienos į niekur užsikabinančios už sniego ir debesų paklodės bijau sušalti ir savyje pasiklysti bijau juodumų ir svetimo gyvenimo noriu viską…